Priedas A. Debian'o manifestas

Debian Linux yra visiškai nauja Linux distributyvo rūšis. Vietoje to, kad būtų kuriamas vieno izoliuoto asmens ar grupės, kaip kiti Linux distributyvai buvo kuriami pastaruoju metu, Debian'as yra kuriamas atvirai, Linux ir GNU dvasioje. Svarbiausias Debian'o projekto tikslas yra galiausiai sukurti distributyvą, kuris būtų vertas Linux vardo. Debian'as yra kruopščiai ir sąžiningai surinktas į vieną visumą, ir prižiūrimas bei palaikomas panašiu atidumu.

Tai taip pat yra mėginimas sukurti nekomercinį distributyvą, galinti efektyviai konkuruoti rinkoje su komerciniais. Pagaliau jį platins Laisvos programinės įrangos fondas (The Free Software Foundation) CD-ROM laikmenose. O Debian Linux asociacija pasiūlys distributyvą lanksčiuose diskeliuose ir magnetinėse juostose kartu su atspausdintais sistemos naudojimo vadovais, techninį palaikymą ir kitus naudojimui svarbius dalykus. Visa tai bus prieinama už truputį didesnę kainą nei savikaina, ir pelnas bus panaudotas tolimesniam laisvos programinės įrangos, skirtos visiems naudotojams, kūrimui.

Distributyvai yra būtini Linux ateičiai. Iš esmės, jie eliminuoja poreikį naudotojui parsisiųsti, pasidėti, kompiliuoti, įdiegti ir integruoti gana didelį kieki esminių įrankiu, kurių reikia veikiančios Linux sistemos surinkimui. Vietoje to konstravimu rūpinasi distributyvo kūrėjas, kurio darbu gali pasinaudoti tūkstančiai naudotojų. Beveik visi pradeda pažintį su Linux per distributyvą, o kai jau bus pažįstami su operacine sistema, ir toliau dauguma naudos distributyvą dėl patogumo. Taigi distributyvas iš tikrųjų atlieka labai svarbų vaidmenį.

Nepaisant akivaizdaus distributyvų svarbumo, jie pritraukia mažai kūrėjų. Tam yra paprasta priežastis: nėra nei lengva, nei patrauklu jį konstruoti, ir tas darbas reikalauja daug kūrėjo pastangų, kad distributyvas būtų šiuolaikiškas ir be klaidų. Viena yra sukurti sistemą nuo nulio, ir visai kita - užtikrinti, kad sistemą būtų lengva įdiegti, ji veiktų esant įvairioms techninės įrangos konfigūracijoms ir turėtų veikiančią, nuolat atnaujinamą, atsiradus sistemos komponentų patobulinimams, programinę įrangą.

Daugelis distributyvų buvo pradėti kaip gana geros sistemos, bet lakui bėgant, distributyvo priežiūra tampa antraeilis dalykas. Pavyzdžiui, Softlanding Linux System (geriau žinomas kaip SLS). Tikriausiai tai labiausiai pažeidžiamas ir blogiausiai prižiūrimas distributyvas; deja, jis turbūt yra ir pats populiariausias. Tai, be abejo, distributyvas, kuris pritraukia daugiausia komercinių Linux'ų platintojų, kurie savo ruožtu pelnosi iš didėjančio šios operacinės sistemos populiarumo.

Tai iš tikrųjų yra blogas derinys, nes dauguma žmonių, kurie įsigyja Linux'ą iš tokių „platintojų“, gauna pažeidžiamą ir blogai prižiūrimą Linux distributyvą. Negana to, šie „platintojai“ kelia nerimą reklamuodami neveikiančius arba labai nestabilius produktus. Daugelis pirkėjų, žinoma, tikisi, kad produktas atitinka reklamą ir mano, kad tai komercinė operacine sistema (dabar dažnai neminima, kad Linux yra laisvas ir platinamas pagal bendrąją viešąją licenciją GPL). Ir galiausiai, šių „platintojų“ pastangos pasiteisina, jie iš to uždirbai pakankamai, kad galėtų geriau išreklamuoti produktą didesniame kiekyje žurnalų. Tai klasikinis nepriimtino elgesio pavyzdys, kuomet pelnomasi iš tų, kurie paprasčiausiai nežino nieko geresnio. Žinoma, reikia kažką daryti, kad ši situacija pasikeistų.

Debian'o kūrimo procesas yra atviras, tam kad būtų užtikrinta aukšta sistemos kokybė ir ji atspindėtų vartotojų bendruomenės poreikius. Įtraukdamas kitus, turinčius sugebėjimų ir patirties, Debian'as gali būti kuriamas moduliniu būdu. Jo komponentai yra aukštos kokybės, kadangi turintys kompetencijos tam tikroje srityje, gali konstruoti ir tvarkyti atskirus Debian'o komponentus. Kitų įtraukimas taip pat garantuoja, kad reikšmingi patobulinimo pasiūlymai bus panaudoti distributyvo tolesnio vystymo metu; taigi distributyvas yra kuriamas remiantis naudotojų, o ne kūrėjo norais ir poreikiais. Vienam asmeniui arba nedideliai grupei šiuos poreikius ir norus numatyti iš anksto yra labai sunku, kai prie to tiesiogiai neprisideda kiti.

Debian Linux distributyvą fizinėse laikmenose platins Laisvos programinės įrangos fondas (The Free Software Foundation) ir Debian Linux asociacija. Šios organizacijos sudarys sąlygas Debian'u naudotis ir neturintiems prieigos prie Interneto ar FTP, papildomai siūlys produktus (pvz.,vartotojo vadovus) ir paslaugas (pvz., techninį aptarnavimą) visiems sistemos vartotojams. Tokiu būdu Debian'ą galės naudoti daug daugiau pavienių asmenų ar organizacijų, dėmesys bus sutelktas ne į pelną ir apyvartą, bet į aukštos klasės produktų tiekimą, o už produktus ir paslaugas gautos pajamos galės būti naudojamos programinės įrangos, skirtos visiems vartotojams, nepriklausomai ar jie mokėjo ją įsigydami ar ne, tobulinimui.

Laisvos programinės įrangos fondas (The Free Software Foundation) yra labai svarbus Debian'o ateičiai. Tuo, kad jis platins šį distributyvą, pasauliui bus pranešama, kad Linux nėra ir niekada nebus komercinis produktas, bet tai nereiškia, kad Linux niekada negalės konkuruoti su komerciniais produktais. Tuos, kurie su tuo nesutinkate, aš siūlau pasidomėti apie GNU Emacs ir GCC, programų, kurios nėra komercinės, bet kurios, nepaisant to, turi gana nemažą įtaką komercinėje rinkoje, sėkmę.

Atėjo laikas labiau koncentruotis į Linux ateitį, negu į destruktyvų praturtėjimą visos Linux bendruomenės ir jos ateities sąskaita. Debian'o kūrimas ir platinimas galbūt nėra atsakymas į šiame manifeste iškeltas problemas, bet aš tikiuosi, kad tai atkreips pakankamą dėmesį į šias problemas, tam, kad jos galėtų būti sprendžiamos.